Turinys

2019 metų duomenimis, Alzheimerio ligos ir kitų demencijų paplitimas Europoje yra 188 atvejai/100 000 gyventojų [1]. Skaičiuojama, kad šiuo metu tame pačiame regione demencija serga apie 8 milijonai gyventojų. Prognozuojama, kad 2050 metais  pacientų skaičius padidės iki 14 milijonų [2]. 

Šiuo metu Alzheimerio liga nėra išgydoma. Didelis dėmesys kreipiamas į ligos prevenciją, o pastebėjus pirmuosius požymius – skiriami vaistai ir priemonės, lėtinančios ligos progresavimą ir gerinančios paciento gyvenimo kokybę.Straipsnyje aptarsime pagrindinius šios ligos rizikos veiksnius, simptomus, prevencijos priemones ir naujausias terapijas, įskaitant hiperbarinę deguonies terapiją (angl. Hyperbaric Oxygen Therapy, HBOT).

Alzheimerio ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Šios demencijos atveju neurodegeneraciniai procesai vyksta dėl:

  • Patologinių baltymų (β-amiloido, pakitusio tau baltymo) formavimosi ir kaupimosi smegenyse
  •  Oksidacinio streso sukeltos smegenų ląstelių pažaidos
  • Mitochondrijų disfunkcijos
  • Neurouždegimo [3-5]. 

Tyrimai rodo, kad šios ligos riziką didina:

  • Genetiniai veiksniai: ypač APOE4 alelio buvimas. Vieną APOE4 alelį turintys asmenys (heterozigotai) Alzheimerio liga suserga 3-4 kartus dažniau nei alelio neturintys. Du APOEA alelius turintys asmenys (homozigotai) turi 8-15 kartų didesnę riziką šiai ligai išsivystyti [6,7]
  • Kraujagyslių ligos: arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, širdies ligos
  • Gyvenimo būdas: fizinio aktyvumo stoka, nesveika mityba, rūkymas, alkoholio vartojimas
  • Psichologiniai veiksniai: depresija, lėtinis stresas, socialinė izoliacija [7]. 

Alzheimerio ligos simptomai

Šią demenciją galima apibūdinti 3 simptomų grupėmis: kognityviniais, nuotaikos ir elgesio bei funkcinio pajėgumo sutrikimais. 

Kognityviniai simptomai [8,9]

  • Atminties sutrikimai. Dažniausiai sutrinka trumpalaikė atmintis, pvz., pamirštami neseniai įvykę įvykiai ar pakartotinai užduodami tie patys klausimai
  • Kalbos sutrikimai. Sunkumai randant tinkamus žodžius ar suprasti kito kalbą.
  • Atpažinimo ir orientacijos problemos. Sunku atpažinti pažįstamus veidus ar orientuotis laike ir erdvėje.
  • Sprendimų priėmimo problemos. Sunkumai planuojant, atliekant lengvas kasdienes užduotis.

Elgesio ir nuotaikos pokyčiai [10-12]

  • Apatija ir socialinis atsitraukimas. Mažėja susidomėjimas anksčiau mėgstamais užsiėmimais ir socialinėmis veiklomis
  • Nuotaikos svyravimai: Dažnai pasireiškia depresija, nerimas ar dirglumas
  • Elgesio pokyčiai. Gali pasireikšti neadekvatus elgesys, pavyzdžiui, netinkamas kalbėjimas, agresyvūs veiksmai

Funkciniai sutrikimai [13,14]

  • Kasdienės veiklos sunkumai. Sunkumai atliekant įprastas užduotis, tokias kaip maisto gaminimas, apsipirkimas ar pinigų tvarkymas
  • Judėjimo ir koordinacijos problemos. Vėlesnėse stadijose gali pasireikšti sunkumų vaikščiojant ar atliekant kitus judesius. 

Alzheimeris ir prevencinis gydymas

Prevencija apima įvairias gyvenimo būdo korekcijas, kurios gali sumažinti ligos riziką ir sulėtinti demencijos progresavimą. 

Demencijos riziką mažinanti mityba

Viduržemio jūros dieta, turinti daug vaisių, daržovių, žuvies ir sveikųjų riebalų, gali sumažinti Alzheimerio ligos riziką [15,16]. Omega-3 riebalų rūgštys ir antioksidantai, tokie kaip vitaminas E, turi teigiamą prevencinį ir gydomąjį poveikį [17].

Išvengti Alzheimerio ligos padeda fizinė ir protinė veikla

Reguliarus fizinis aktyvumas gerina kraujotaką ir smegenų funkcijas. Kognityviniai pratimai, tokie kaip skaitymas, galvosūkiai ir socialinis bendravimas, padeda stiprinti “kognityvinį rezervą” ir turi prevencinį poveikį [18,19]. 

Miego kokybė ir streso valdymas

Lėtinis miego trūkumas ir stresas skatina neurouždegimą ir oksidacinį stresą smegenyse, didindami Alzheimerio ligos riziką. Tinkamas miegas ir streso valdymas yra svarbūs daugelio ligų – tarp jų ir demencijų – prevencijos komponentai [20,21].

Hiperbarinė deguonies terapija gali slopinti Alzheimerio ligą

Hiperbarinė deguonies terapija (HBOT) – tai gydymo metodas, kai pacientas kvėpuoja 100% deguonimi didesnio nei atmosferos slėgio kameroje. HBOT poveikis organizmui:

  • Pagerina intraląstelinį deguonies pasisavinimą
  • Aktyvina medžiagų apykaitą
  • Mažina oksidacinį stresą ir uždegiminius procesus
  • Skatina naujų kraujagyslių formavimąsi pažeistuose audiniuose
  • Stimuliuoja imuninę sistemą ir kamienines ląsteles ir kt.

HBOT poveikis Alzheimerio liga sergančių pacientų smegenims

HBOT gali turėti teigiamą poveikį tiek demencijos prevencijos, tiek gydymo atvejais. Ši terapija veikia keliais būdais: 

  • Antioksidacinis poveikis. Padidėjęs deguonies kiekis sumažina laisvųjų radikalų kiekį, apsaugodamas neuronus nuo oksidacinio streso pažaidos
  • Uždegimo slopinimas. HBOT gali sumažinti uždegiminių citokinų, susijusių su Alzheimerio ligos progresavimu, koncentracijas.
  • Smegenų kraujotakos gerinimas. Padidėjęs deguonies tiekimas gali pagerinti kraujotaką smegenyse, skatindamas neuronų metabolizmą ir funkcijas [22,23].

Alzheimerio ligos prevencija apima daugelį aspektų, įskaitant sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, protinę veiklą ir gyvenimo būdo pokyčius. HBOT, nors ir nėra plačiai taikoma, rodo potencialą kaip papildoma priemonė, kovojant su Alzheimerio liga.

References

  1. Alzheimer’s disease incidence in Europe. (n.d.). Statista. https://www.statista.com/statistics/1289958/alzheimer-s-disease-incidence-europe/
  2. Improving Understanding of Epidemiology and Impact of Alzheimer’s Disease (Guest blog). (2019). Efpia.eu. https://www.efpia.eu/news-events/the-efpia-view/blog-articles/improving-understanding-of-epidemiology-and-impact-of-alzheimer-s-disease/
  3. Jeong, S. (2017). Molecular and Cellular Basis of Neurodegeneration in Alzheimer’s Disease. Molecules and Cells. https://doi.org/10.14348/molcells.2017.0096
  4. Sheppard, O., & Coleman, M. (2020, December 18). Alzheimer’s Disease: Etiology, Neuropathology and Pathogenesis. PubMed; Exon Publications. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK566126/
  5. Tiwari, S., Atluri, V., Kaushik, A., Yndart, A., & Nair, M. (2019). Alzheimer’s disease: pathogenesis, diagnostics, and therapeutics. International Journal of Nanomedicine, 14(1), 5541–5554. https://doi.org/10.2147/ijn.s200490
  6. APOE4 genotype and risk of developing Alzheimer’s disease | Journal of Alzheimer’s Disease. (2023, June 14). J-Alz.com. https://www.j-alz.com/comment/292?
  7. Silva, M. V. F., Loures, C. de M. G., Alves, L. C. V., de Souza, L. C., Borges, K. B. G., & Carvalho, M. das G. (2019). Alzheimer’s disease: Risk factors and potentially protective measures. Journal of Biomedical Science, 26(1). https://doi.org/10.1186/s12929-019-0524-y
  8. Testo, A. A., Roundy, G., & Dumas, J. A. (2024). Cognitive Decline in Alzheimer’s Disease. Current Topics in Behavioral Neurosciences. https://doi.org/10.1007/7854_2024_527
  9. Corey-Bloom, J. (2002). The ABC of Alzheimers Disease: Cognitive Changes and Their Management in Alzheimers Disease and Related Dementias. International Psychogeriatrics, 14(S1), 51–75. https://doi.org/10.1017/s1041610203008664
  10. Heilman, K. M., & Nadeau, S. E. (2022). Emotional and neuropsychiatric disorders associated with Alzheimer’s disease. Neurotherapeutics, 19(1). https://doi.org/10.1007/s13311-021-01172-w
  11. Landes, A. M., Sperry, S. D., Strauss, M. E., & Geldmacher, D. S. (2001). Apathy in Alzheimer’s Disease. Journal of the American Geriatrics Society, 49(12), 1700–1707. https://doi.org/10.1046/j.1532-5415.2001.49282.x
  12. Li, X.-L., Hu, N., Tan, M.-S., Yu, J.-T., & Tan, L. (2014). Behavioral and Psychological Symptoms in Alzheimer’s Disease. BioMed Research International, 2014(1), 1–9. https://doi.org/10.1155/2014/927804
  13. Andrade-Guerrero, J., Martínez-Orozco, H., Villegas-Rojas, M. M., Santiago-Balmaseda, A., Delgado-Minjares, K. M., Pérez-Segura, I., Baéz-Cortés, M. T., Del Toro-Colin, M. A., Guerra-Crespo, M., Arias-Carrión, O., Diaz-Cintra, S., & Soto-Rojas, L. O. (2024). Alzheimer’s Disease: Understanding Motor Impairments. Brain Sciences, 14(11), 1054. https://doi.org/10.3390/brainsci14111054
  14. Pedroso, R. V., Corazza, D. I., Andreatto, C. A. de A., da Silva, T. M. V., Costa, J. L. R., & Santos-Galduróz, R. F. (2018). Cognitive, functional and physical activity impairment in elderly with Alzheimer’s disease. Dementia & Neuropsychologia, 12(1), 28–34. https://doi.org/10.1590/1980-57642018dn12-010004
  15. Fekete, M., Varga, P., Zoltan Ungvari, Fekete, J. T., Buda, A., Ágnes Szappanos, Lehoczki, A., Noémi Mózes, Grosso, G., Justyna Godos, Menyhart, O., Gyöngyi Munkácsy, Tarantini, S., Andriy Yabluchanskiy, Ungvari, A., & Balázs Győrffy. (2025). The role of the Mediterranean diet in reducing the risk of cognitive impairement, dementia, and Alzheimer’s disease: a meta-analysis. GeroScience. https://doi.org/10.1007/s11357-024-01488-3
  16. Charisis, S., Ntanasi, E., Yannakoulia, M., Anastasiou, C. A., Kosmidis, M. H., Dardiotis, E., Hadjigeorgiou, G., Sakka, P., & Scarmeas, N. (2021). Mediterranean diet and risk for dementia and cognitive decline in a Mediterranean population. Journal of the American Geriatrics Society. https://doi.org/10.1111/jgs.17072
  17. Wu, S., Ding, Y., Wu, F., Li, R., Hou, J., & Mao, P. (2015). Omega-3 fatty acids intake and risks of dementia and Alzheimer’s disease: A meta-analysis. Neuroscience & Biobehavioral Reviews, 48, 1–9. https://doi.org/10.1016/j.neubiorev.2014.11.008
  18. Blondell, S. J., Hammersley-Mather, R., & Veerman, J. L. (2014). Does physical activity prevent cognitive decline and dementia?: A systematic review and meta-analysis of longitudinal studies. BMC Public Health, 14(1).
  19. Cheng, S.-T. (2016). Cognitive Reserve and the Prevention of Dementia: the Role of Physical and Cognitive Activities. Current Psychiatry Reports, 18(9). https://doi.org/10.1007/s11920-016-0721-2
  20. Lv, Y.-N., Cui, Y., Zhang, B., & Huang, S.-M. (2022). Sleep deficiency promotes Alzheimer’s disease development and progression. Frontiers in Neurology, 13. https://doi.org/10.3389/fneur.2022.1053942
  21. Piirainen, S., Youssef, A., Song, C., Kalueff, A. V., Landreth, G. E., Malm, T., & Tian, L. (2017). Psychosocial stress on neuroinflammation and cognitive dysfunctions in Alzheimer’s disease: the emerging role for microglia? Neuroscience & Biobehavioral Reviews, 77, 148–164. https://doi.org/10.1016/j.neubiorev.2017.01.046
  22. Lin, G., Zhao, L., Lin, J., Li, X., & Xu, L. (2024). Clinical evidence of hyperbaric oxygen therapy for Alzheimer’s disease: a systematic review and meta-analysis of randomized controlled trials. Frontiers in Aging Neuroscience, 16. https://doi.org/10.3389/fnagi.2024.1360148
  23. Chen, J., Zhang, F., Zhao, L., Cheng, C., Zhong, R., Dong, C., & Le, W. (2020). Hyperbaric oxygen ameliorates cognitive impairment in patients with Alzheimer’s disease and amnestic mild cognitive impairment. Alzheimer’s & Dementia: Translational Research & Clinical Interventions, 6(1). https://doi.org/10.1002/trc2.12030