Turinys
- Kas yra cinkas ir kodėl jis svarbus?
- Kaip cinkas veikia imuninę sistemą?
- Kokia cinko nauda žmogaus organizmui?
- Kokie yra pagrindiniai cinko šaltiniai maiste?
- Kaip cinkas stiprina įgimtą ir įgytą imunitetą?
- Ar cinko papildai gali padėti stiprinti imunitetą?
- Kokia yra rekomenduojama cinko paros norma (mg)?
- Kaip cinkas veikia uždegimą ir oksidacinį stresą?
- Kokią įtaką cinkas turi žaizdų gijimui ir audinių atsinaujinimui?
- Kada reikėtų vartoti cinko papildus ir pasitarti su gydytoju?
- Santrauka
Svarbu suprasti, kokia yra cinko nauda organizmui, pagrindiniai cinko šaltiniai maiste, cinko trūkumo požymiai bei kada ir kaip verta vartoti cinko papildus.
Kas yra cinkas ir kodėl jis svarbus?
Cinkas yra svarbus mikroelementas, dalyvaujantis įvairiuose biologiniuose procesuose. Šis mikroelementas reikalingas augimui ir vystymuisi, hormonų sintezei, baltymų gamybai, DNR replikacijai, ląstelių dalijimuisi, metabolizmo procesams, daugiau nei 300 fermentų, reguliuojančių ląstelių funkcijas, veiklai.
Didžiausia cinko koncentracija aptinkama imuninėse ląstelėse ir odoje, todėl optimalus cinko kiekis yra būtinas tiek imunitetui, tiek sveikai odai palaikyti [1,2].
Kaip cinkas veikia imuninę sistemą?
Cinkas padeda organizmui kovoti su infekcijomis, nes reguliuoja tiek įgimtą, tiek įgytą imuninį atsaką.
Jis užtikrina T limfocitų, NK ląstelių ir fagocitų vystymąsi bei aktyvumą, palaiko citokinų gamybą ir kontroliuoja uždegimą – per šiuos mechanizmus cinkas padeda palaikyti stiprią imuninę sistemą, tad apsaugo nuo infekcijų ar stiprių uždegiminių procesų [1,3,4].
Be to, cinkas svarbus ir oksidacinio streso reguliavimui, kadangi aktyvuoja antioksidacinių fermentų veiklą, o šie neutralizuoja ROS.
Kokia cinko nauda žmogaus organizmui?
Cinkas pasižymi įvairia nauda žmogaus organizmui. Jo teigiamas poveikis apima ne tik imuninę sistemą, bet ir odos bei plaukų būklę, riebalinių liaukų funkcijos kontrolę ir priešlaikinio senėjimo prevenciją.
Cinkas ir odos sveikata
Cinkas yra svarbus odos sveikatai dėl savo priešuždegiminių ir antioksidacinių savybių. Šis mikroelementas apsaugo odos ląsteles nuo oksidacinės pažaidos, kurią gali sukelti aplinkos tarša ar kenksmingi UV spinduliai.
Cinkas taip pat greitina odos gijimo procesus, nes stiprina imuninę apsaugą odos pažeidimų vietose bei skatina ląstelių regeneraciją.
Cinkas ir plaukų slinkimas
Cinko trūkumas gali sukelti plaukų slinkimą (alopeciją), plaukai ima ataugti silpni, auga lėtai, nes sutrinka ląstelių dauginimosi procesai plaukų folikuluose.
Cinkas stimuliuoja ląstelių dalijimąsi bei baltymų sintezę, reikalingą sveikų bei tankių plaukų augimui. Taip pat padeda palaikyti hormonų pusiausvyrą, įskaitant optimalų androgenų lygį, kuris tiesiogiai veikia plaukų būklę.
Cinkas ir riebalinės liaukos
Be struktūrinės ir apsauginės funkcijos, cinkas reguliuoja ir riebalinių liaukų veiklą, taip mažindamas per didelę riebalų gamybą, lemiančią spuogų atsiradimą.
Cinkas ir priešlaikinis senėjimas
Antioksidacinis streso poveikis saugo odą nuo laisvųjų radikalų neigiamo poveikio ir lėtina priešlaikinio senėjimo procesus.
Kas nutinka, jei organizmui trūksta cinko?
Jei organizmui trūksta cinko, tai gali smarkiai pakenkti imuninei organizmo funkcijai.
Įprastai cinko trūkumas pasireiškia nusilpusiu imunitetu, lėtesniu žaizdų gijimu ir dažnesnėmis infekcijomis.
Cinko trūkumas gali sukelti užkrūčio liaukos atrofiją, sumažinti T ląstelių kiekį, susilpninti NK ląstelių aktyvumą bei sutrikdyti antikūnų gamybą. Dėl to organizmas tampa jautresnis virusams, bakterijoms ir grybelinėms infekcijoms.
Esant cinko trūkumui, dažnesni uždegiminiai procesai, dėl to dažnai pasireiškia plaukų slinkimas, lėtas žaizdų gijimas, kognityvinių funkcijų silpnėjimas, lėtesnis sveikimas po ligų [1,3,5,6].
Nedidelis cinko trūkumas yra dažnas vyresnio amžiaus žmonėms bei tam tikroms gyventojų grupėms.
Kokie yra pagrindiniai cinko šaltiniai maiste?
Cinko šaltiniai yra tiek gyvūninės, tiek augalinės kilmės maisto produktai.
Gyvūninės kilmės produktai
Geriausi cinko šaltiniai yra gyvūninės kilmės produktai, pavyzdžiui:
- Austrės
- Raudona mėsa
- Paukštiena
- Jūros gėrybės
Augalinės kilmės produktai
Augalinės kilmės produktų, turinčių cinko, pavyzdžiai:
- Pupelės
- Riešutai
- Moliūgų sėklos
- Neskaldyti grūdai
Lyginant su gyvūninės kilmės produktais, augaliniai taip pat vertingi, tačiau dėl juose esančių fitatų cinko įsisavinimas yra mažesnis.
Svarbu suprasti, kad subalansavus mitybą, gaunate pakankamai cinko su maistu [2]. Visgi, žmonėms, kurių mityba ribota, maisto papildai gali padėti patenkinti kasdienį cinko poreikį.
Kaip cinkas stiprina įgimtą ir įgytą imunitetą?
Cinkas prisideda tiek prie įgimtos, tiek prie įgytos imuninės sistemos stiprinimo.
Įgimtas imunitetas
Cinkas gerina neutrofilų ir makrofagų gebėjimą aptikti ir sunaikinti žalingus mikroorganizmus, taip stiprina įgimtos imuninės sistemos veiklą.
Įgytas imunitetas
Įgytai imuninei sistemai cinkas būtinas T ir B ląstelių brendimui bei antikūnų gamybai, taip organizmas yra pajėgus kovoti su infekcijomis bei uždegiminiais procesais [1,3,6].
Ar cinko papildai gali padėti stiprinti imunitetą?
Cinko papildai gali padėti stiprinti imunitetą. Įrodyta, kad cinko papildai net iki 33 % sumažina peršalimo trukmę ir ligos sunkumą.
Vartojant cinką, sumažinama infekcijų rizika ir uždegiminiai procesai, ypač vyresnio amžiaus žmonėms. Taip pat skatinamas imuninių organų atsinaujinimas.
Visgi, cinko papildų vartojimas turėtų būti suderintas su specialistu, nes per didelis cinko kiekis gali sutrikdyti mineralų pusiausvyrą [7,8].
Kokia yra rekomenduojama cinko paros norma (mg)?
Rekomenduojama cinko paros norma yra:
- 8 mg moterims;
- 11 mg vyrams.
Didesnės dozės, pvz., 40 mg, gali būti skiriamos tik gydytojo nurodymu cinko trūkumui koreguoti. Viršijus rekomenduojamą dienos normą ilgą laiką, cinkas gali turėti neigiamą poveikį imuninei funkcijai ir kitų mineralų pasisavinimui, atsiranda toksinio poveikio rizika [3,7].
Kaip cinkas veikia uždegimą ir oksidacinį stresą?
Cinkas slopina uždegimą ir aktyvina antioksidacinius mechanizmus.
Jis mažina audinių pažeidimus, slopindamas uždegimą skatinančių ląstelių gamybą, ir neutralizuoja žalingas ROS molekules. Tokiu būdu palaikomas audinių vientisumas ir imuninis atsparumas [1,5,6].
Kokią įtaką cinkas turi žaizdų gijimui ir audinių atsinaujinimui?
Cinkas yra būtinas greitesnio žaizdų gijimo procesui ir odos barjero stiprinimui.
Jis skatina kolageno sintezę, ląstelių dalijimąsi bei apsaugo nuo infekcijos patekimo į žaizdos vietą. Cinkas skatina audinių atsinaujinimą, mažina infekcijos riziką, todėl greitina žaizdų gijimą. Klinikiniai tyrimai rodo, kad cinko papildai pagreitina gijimo procesus po nudegimų ir opų ar esant lėtinėms žaizdoms [2,5].
Kada reikėtų vartoti cinko papildus ir pasitarti su gydytoju?
Vartoti cinko papildus rekomenduojama, jei su maistu gaunamo cinko kiekio nepakanka arba trūksta cinko dėl kitų priežasčių, pavyzdžiui, ligų.
Cinko trūkumo simptomai dažniausiai būna šie:
- Dažnos infekcijos,
- Lėtas žaizdų gijimas,
- Plaukų slinkimas.
Specialistas įvertins cinko kiekį organizme ir paskirs tinkamą dozę [3,7]. Per didelis cinko kiekis gali sutrikdyti mineralų pusiausvyrą ir imuninę funkciją, todėl sveikatos priežiūros specialisto konsultacija padės užtikrinti saugų ir veiksmingą cinko papildų vartojimą.
Santrauka
Cinkas yra svarbus mineralas, dalyvaujantis daugiau nei 300 fermentų veikloje, kuri yra svarbi imuninei sveikatai ir hormonų sintezei. Pakankamas cinko kiekis palaiko tiek įgimtą, tiek įgytą imuninį atsaką, taip mažina jautrumą infekcijoms, gerina uždegiminių procesų kontrolę, mažina oksidacinį stresą.
Cinko trūkumas silpnina imuninių ląstelių funkciją, skatina uždegimą, lėtina žaizdų gijimą.
Pagrindiniai cinko šaltiniai maiste yra austrės, raudona mėsa, paukštiena, riešutai, sėklos, neskaldyti grūdai. Cinko papildai gali sutrumpinti peršalimo trukmę ir pagerinti imuninę funkciją cinko trūkumą turintiems asmenims.
Rekomenduojama paros norma yra apie 8 mg moterims ir 11 mg vyrams, didesnės dozės vartojamos tik prižiūrint gydytojui. Prieš pradedant vartoti cinko papildus, rekomenduojama pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.
References
- Maares, M., & Haase, H. (2016). Zinc and immunity: An essential interrelation. Archives of Biochemistry and Biophysics, 611, 58–65.
- Wessels, I., Fischer, H. J., & Rink, L. (2021). Dietary and physiological effects of zinc on the immune system. Annual Review of Nutrition, 41, 133–175.
- Wessels, I., Maywald, M., & Rink, L. (2017). Zinc as a gatekeeper of immune function. Nutrients, 9(12), 1286.
- Jin, D., Wei, X., He, Y, Zhong, L., Lu, H., Lan, J., et al. (2024). The nutritional roles of zinc for immune system and COVID-19 patients. Frontiers in Nutrition, 11, 1385591.
- Prasad, A. S. (2008). Zinc in human health: Effect of zinc on immune cells. Molecular Medicine, 14(5–6), 353–357.
- Bonaventura, P., Benedetti, G., Albarède, F., & Miossec, P. (2015). Zinc and its role in immunity and inflammation. Autoimmunity Reviews, 14(4), 277–285.
- Baum, M. K., Lai, S., Sales, S., Page, J. B., & Campa, A. (2010). Randomized controlled clinical trial of zinc supplementation to prevent immunological failure in HIV-positive adults. Clinical Infectious Diseases, 50(12), 1653.
- ClinicalTrials.gov. (n.d.). The impact of zinc supplementation on innate immunity and patient safety in sepsis (Study No. NCT02130388).