Turinys

Skaisti, jaunatviškai atrodanti oda dažnai yra laikoma sveikatos ir grožio etalonu. Sveikos odos požymiai:

  • Oda lygi ir švelni
  • Nėra ryškių pigmentinių dėmių, paraudimo ar kitaip pakitusios spalvos
  • Išlaikytas tinkamas drėgmės balansas, kuomet oda nei per sausa, nei per riebi
  • Oda elastinga, stangri
  • Natūraliai spindinti (angl. “glowing skin”)
  • Nėra uždegimo požymių, bėrimų, spuogų (arba jie pavieniai) [1].

Vienas pagrindinių baltymų, užtikrinančių optimalią odos būklę, yra kolagenas. Kolagenas sudaro apie 80% sausosios odos masės [2].

Kokias svarbias funkcijas atlieka kolagenas?

Kolagenas yra nepakeičiamas baltymas odai, plaukams, nagams, sąnariams bei kaulams. Pagrindinės šio baltymo funkcijos odoje yra:

  1. Odos elastingumo ir stangrumo palaikymas
  2. Dalyvavimas odos ląstelių regeneracijoje, kuomet senos ląstelės pakeičiamos naujomis
  3. Kolagenas yra pagrindinė apsauginio stangraus jungiamojo audinio sudėtinė dalis
  4. Dalyvavimas žaizdų krešėjimo, gijimo procesuose bei rando formavimesi [3].

Senėjimo procesai – kaip tai veikia kolageną?

Kolageno kiekis organizme mažėja senstant – tai natūralus procesas, prasidedantis trečiąjį gyvenimo dešimtmetį [4]. Odos stangrumą ir elastingumą mažina bei raukšlių atsiradimui reikšmingą poveikį turi ir odos kraujagyslių susidėvėjimas [2].

Vis dėlto, šio baltymo kiekis organizme priklauso ne tik nuo mūsų amžiaus. Dažniausi veiksniai, kurie spartina kolageno kiekio sumažėjimą organizme yra:

  • Lėtinis stresas
  • Netinkama mityba
  • Rūkymas
  • Oro tarša
  • Vitamino A ir vitamino C stoka
  • Ekspozicija UV spinduliais be tinkamos apsaugos ir t.t. [5,6]

Visai tai prisideda prie greičiau senstančios odos būklės bei sumažėjusio kolageno kiekio ne tik odoje, bet ir kituose organuose, audiniuose.

Kolagenas odai – būtinas. Kokie jo trūkumo požymiai?

Pirmieji kolageno stokos požymiai odoje yra:

  • Mažėja odos elastingumas ir stangrumas
  • Atsiranda pirmosios smulkios raukšlelės – ypač aplink burną ir akis; vėliau – ir kitose veido bei kūno dalyse
  • Oda tampa sausesnė, šerpetoja, pleiskanoja
  • Oda trapesnė, jautresnė pažeidimams
  • Su šio baltymo trūkumu susijęs lėtesnis žaizdų gijimas, lūžinėjantys plaukai ir nagai [6].

Kolageno trūkumas gali sukelti sąnarių skausmą, sausgyslių sustingimą, raumenų silpnumą. Mažas kolageno kiekis taip pat susijęs su osteoporozės formavimųsi ir didesne kaulų lūžių rizika.

Kaip atstatyti kolageno kiekį organizme?

Odos senėjimas yra natūralus ir negrįžtamas procesas, kurio metu lėtėja ląstelių medžiagų apykaita bei kolageno gamyba. Vis dėlto, odos senėjimo procesus įmanoma sulėtinti, skatinant minėto baltymo produkciją ir stabdant jo irimą.

Būdai, kaip padidinti kolageno kiekį odoje:

  1. Keisti gyvenimo būdo įpročius
  2. Tinkamai maitintis
  3. Vartoti maisto papildus
  4. Tinkamai prižiūrėti odą
  5.  Atlikti odos procedūras.

 Gyvenimo būdo pokyčiai

Kokybiškos miego rutinos įvedimas, kenksmingų įpročių (pvz.: rūkymas, intensyvus alkoholio vartojimas) korekcija, tinkama psichoemocinė streso reguliacija lėtina organizmo senėjimo procesus ir yra svarbūs kolageno regeneracijai odoje [7-9].

Tinkama mityba ir kolageno papildai

Kolageno gamybai reikalingų aminorūgščių galime gauti su baltymais praturtintu maistu: kiaušiniais, vištienos, jautienos ar žuvies patiekalais, ankštinėmis daržovėmis. Optimaliai kolageno sintezei taip pat būtina palaikyti optimalią odos drėgmę, todėl tinkama ir kasdienė hidratacija yra svarbus sveikos odos palaikymo rodiklis. Pernelyg didelis cukraus, aukštą glikeminį indeksą turinčių maisto produktų ar perdirbto maisto vartojimas yra susijęs su antioksidaciniu stresu, uždegiminiais procesais, kurie sendina odą [7,9].

Kolageno sintezei taip pat svarbus vitaminas C, cinkas bei varis. Su maistu negaunant pakankamo šių medžiagų kiekio – būtini maisto papildai [10].

Kitas šio odai būtino baltymo šaltinis gali būti kolageno maisto papildas. Remiantis klinikinių tyrimų duomenimis, vienas populiariausių papildų – hidrolizuotas kolagenas – pagerina odos elastingumą ir hidrataciją, vartojant ne trumpiau nei 90 dienų [11]. ‌Panašų poveikį turi ir jūrinis kolagenas [2,12]. Geriamas kolagenas odai yra patrauklus dėl patogaus ir lengvo vartojimo būdo [2]. ‌

Odos priežiūra

Odos priežiūros priemonės yra būtinos, siekiant palaikyti sveiką ir jaunatvišką odos būklę. Šios priemonės gali būti vitaminu C praturtinti odos serumai, vitamino A derivatai, peptidai odai ar hialurono rūgštis. Minėtos medžiagos skatina kolageno susidarymą [2,11-14]. Vienas pagrindinių odos priežiūros elementų, siekiant apsaugoti kolageną nuo suirimo – tai apsaugos priemonės nuo UV spindulių (preparatai su SPF).

Odos procedūros

Kolageno produkcija gali būti skatinama įvairių procedūrų metu, tokių kaip mikroneedlingas, lazerinė terapija, radiodažnuminė terapija ir raudonos šviesos terapija. Kiekviena šių procedūrų skiriasi invaziškumu, poveikiu bei galimais rezultatais. Šį kartą dėmesį atkreipkime į raudonos šviesos terapiją.

Raudonos šviesos terapijos poveikis odai

Raudonos šviesos terapija (RŠT), kitaip dar žinoma kaip žemo dažnio lazerio terapija (LLLT) ar fotobiomoduliacija (PBM), yra terapijos forma, kurios metu naudojamos raudonos šviesos, 630-660 nanometrų ilgio bangos ir artimosios srities infraraudonieji spinduliai. Ši šviesa prasiskverbia į odą, gerina ląstelių funkciją ir skatina gijimo procesus [15].

PBM yra daugiausiai ištirta lazerinės medicinos sritis, jos teigiamas poveikis sveikatai atsitiktinai pastebėtas jau praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje. RŠT naudoja tolygiai sklindančias raudonos šviesos bangas, kurios pasiekia net iki 20 milimetrų gylį po oda. Ši RŠT savybė palaiko ir skatina natūralius odos atsistatymo procesus, skatina kolageno produkciją, stimuliuoja kraujotaką ir medžiagų apykaitą. Fotoninė stimuliacija taip pat didina energijos gamybą ląstelių mitochondrijose [15-17]. Dėl terapinio raudonos šviesos poveikio sulėtinamas odos senėjimas – oda tampa lygesnė, elastingesnė ir stangresnė.

RŠT taip pat efektyvi gydant įvairias odos uždegimines ligas (aknę, rožinę), kadangi moduliuoja imuninį atsaką ir sumažina uždegiminių citokinų gamybą [15,16].

RŠT procedūra yra neinvazinė, atpalaiduojanti ir neskausminga. Ji gali būti taikoma visiems odos tipams.

References

  1. Carr, A. C., & Maggini, S. (2017). Vitamin C and immune function. Nutrients, 9(11), 1211.
  2. Hemilä, H., & Chalker, E. (2013). Vitamin C for preventing and treating the common cold. Cochrane Database of Systematic Reviews, 1(1).
  3. Traber, M. G., & Stevens, J. F. (2011). Vitamins C and E: Beneficial effects from a mechanistic perspective. Free Radical Biology and Medicine, 51(5), 1000–1013.
  4. Morris, G., Gevezova, M., Sarafian, V., & Maes, M. (2022). Redox regulation of the immune response. Cellular & Molecular Immunology, 19(10), 1079–1101.
  5. Loganathan, V., et al. (2023). Treatment Efficacy of Vitamin C or Ascorbate Given as co-intervention with Iron for Anemia – a Systematic Review and meta-analysis. Clinical Nutrition ESPEN, 57(57), 459–468.
  6. Ems, T., Huecker, M. R., & St Lucia, K. (2023, April 17). Biochemistry, Iron Absorption. National Library of Medicine; StatPearls Publishing.
  7. Hassan, T. H., et al. (2016). Impact of iron deficiency anemia on the function of the immune system in children. Medicine, 95(47), e5395.
  8. Saha, K., et al. (2014). Impact of iron deficiency anemia on cell-mediated and humoral immunity in children. Journal of Natural Science, Biology and Medicine, 5(1), 158.
  9. Cronin, S. J. F., et al. (2019). The Role of Iron Regulation in Immunometabolism and Immune-Related Disease. Frontiers in Molecular Biosciences, 6.
  10. Maxfield, L., Crane, J. S., & Daley, S. F. (2023, November 12). Vitamin C Deficiency (Scurvy). National Library of Medicine; StatPearls Publishing.
  11. Sj, P., et al. (2003, February 1). Vitamin C as an Antioxidant: Evaluation of Its Role in Disease Prevention. Journal of the American College of Nutrition.
  12. National Institutes of Health. (n.d.). Office of Dietary Supplements – Vitamin C. Ods.od.nih.gov.
  13. Compounds, I. of M. (US) P. on D. A. and R. (2000). Vitamin C. National Academies Press (US).
  14. Prakash, A., & Baskaran, R. (2018). Acerola, an untapped functional superfruit: a review on latest frontiers. Journal of Food Science and Technology, 55(9), 3373–3384.
  15. Alzahrani, M., et al. (2023). Effect of Blackcurrant Consumption on the Genitourinary System: A Literature Review. Cureus.
  16. National Institutes of Health. (2021, March 26). Office of Dietary Supplements – Vitamin C. Ods.od.nih.gov.
  17. Lee, S., et al. (2017). Effect of different cooking methods on the content of vitamins and true retention in selected vegetables. Food Science and Biotechnology, 27(2), 333–342.
  18. Alotiby, A. (2024). Immunology of Stress: A Review Article. Journal of Clinical Medicine, 13(21), 6394–6394.
  19. Espeland, D., de Weerd, L., & Mercer, J. B. (2022). Health effects of voluntary exposure to cold water – a continuing subject of debate. International Journal of Circumpolar Health, 81(1).
  20. Hing, W. A., et al. (2008). Contrast therapy—A systematic review. Physical Therapy in Sport, 9(3), 148–161.
  21. Mooventhan, A., & Nivethitha, L. (2014). Scientific evidence-based Effects of Hydrotherapy on Various Systems of the Body. North American Journal of Medical Sciences, 6(5), 199.