Turinys

Šiame straipsnyje aptarsime limfinės sistemos funkcijas, jos reikšmę ligų prevencijai, kokios ligos formuojasi jai sutrikus ir kokie šiuolaikiniai gydymo metodai taikomi detoksikacijai.

 

Limfinės sistemos ir limfos funkcijos organizme

Limfinę sistemą sudaro limfagyslės, limfmazgiai, užkrūčio liauka, blužnis ir kaulų čiulpai. Limfinio audinio taip pat randama ryklės tonzilėse, kvėpavimo takuose, plonajame žarnyne ir apendikse.

Pagrindinės funkcijos yra:

  • Skysčių balansas: surenka perteklinius organizmo skysčius, taip užtikrindama optimalią viso organizmo hidrataciją ir slopindama edemos formavimąsi [1].

  • Imuninė funkcija: limfmazgiuose ir kituose limfiniuose organuose vystosi ir bręsta imuninės ląstelės, vyksta patogenų pašalinimas, taip saugant organizmą nuo infekcijų ir kitų ligų [1-3].

  • Riebalų ir vitaminų transportas: limfagyslių ir limfos pagalba pernešami organizmui būtini riebalai ir riebaluose tirpūs vitaminai (A, D, E, K) [1].

Limfos reikšmė ilgaamžiškumui ir ligų prevencijai

Tinkamai veikianti limfinė sistema prisideda prie:

  • Uždegimo reguliacijos: efektyvus limfos nutekėjimas padeda pašalinti uždegimo mediatorius ir toksinus, mažindamas lėtinių uždegimų riziką [4].

  • Imuninės sistemos stiprinimo: limfinė sistema leidžia greitai ir efektyviai reaguoti į infekcijas bei pašalinti vėžines ląsteles [5,6].

  • Toksinų šalinimo: limfa pašalina atliekas ir toksinus, užkertant kelią jų kaupimuisi ir organizmo intoksikacijai [7].

Limfinės sistemos sutrikimai ir susijusios ligos

Šios sistemos sutrikimai gali sukelti:

  • Limfedemą: tai būklė, kai dėl sutrikusio limfos nutekėjimo skysčiai kaupiasi audiniuose. Pagrindiniai limfedemos simptomai yra sutrikusios vietos patinimas, skausmas, sumažėjęs judrumas, distrofiniai odos pokyčiai, padidėjusią odos infekcijų riziką [1,5,8].

  • Lėtinius uždegimus: limfos stazė lemia uždegiminių procesų chronizaciją ir lėtinių ligų – reumatoidinio artrito, išsėtinės sklerozės, uždegiminių žarnyno ligų, aterosklerozės, 2 tipo cukrinio diabeto, Alzheimerio ligos – vystymąsi. Lėtinis uždegimas ir limos stazė taip pat susiję su celiulito formavimuisi [1,9-12].

  • Imuninės sistemos disfunkcija: sutrikus limfinei cirkuliacijai, organizmas tampa mažiau atsparus ne tik infekcijoms, bet ir įvairioms lėtinėms ligoms, kurios glaudžiai susijusios su uždegimu, imuninio atsako disbalansu ir sutrikusia detoksikacija. Šios ligos yra arterinė hipertenzija, aterosklerozė, nutukimas, 2 tipo cukrinis diabetas, psoriazė, Parkinsono liga ir t.t. [1,13-16]

  • Generalizuotą organizmo intoksikaciją: sutrikęs medžiagų apykaitos metu susidariusių galutinių skilimo produktų ir toksinų pašalinimas iš organizmo gali skatinti uždegiminius procesus, lėtinių ligų vystymąsi [1].

Lėtinis nuovargio sindromas – reikia kaltinti limfą?

Toksinų kaupimasis organizme dažniausiai pasireiškia nuovargiu, galvos skausmas, odos bėrimais, silpnesne imunine sistema, patinimais. Su organizmo intoksikacija gali būti susijęs lėtinio nuovargio sindromas, kuomet nepašalinti toksinai ir medžiagų apykaitos atliekos neigiamai veikia centrinę nervų sistemą [17].

Kas skatina optimalų limfos tekėjimą?

Limfa neturi savo “biologinio siurblio” (kaip širdis kraujui), todėl jos judėjimas tiesiogiai susijęs su mūsų gyvenimo būdu. Įpročiai, skatinantys efektyvią limfos cirkuliaciją, yra:

Fizinis aktyvumas

Reguliarus judėjimas ir ypač dinaminiai, aerobiniai pratimai (vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas, šokiai), aktyvina kūno aumenų “siurblį”, kuris padeda limfai tekėti limfagyslėmis iš apačios. Žinoma, kad 30 min. trukmės vidutinio intensyvumo fizinė veikla per dieną reikšmingai pagerina limfos cirkuliaciją. Pagrindiniai limfos judėjimo varikliai yra kojų raumenys ir diafragma [18].

Pakankama hidratacija

Limfa sudaryta iš vandens, todėl dehidratacija ją tirština ir lėtina cirkuliaciją.

Kvėpavimo pratimai

Gilus diafragminis kvėpavimas ir intensyvūs kvėpavimo judesiai sukuria spaudimo skirtumus krūtinės ir pilvo ertmėse, kurie veikia kaip pompa limfos tekėjimui. Kasdien rekomenduojama praktikuoti 5–10 min. trukmės lėto, gilaus kvėpavimo per nosį ir iškvėpimo per burną [19].

Sveika mityba

Optimaliai limfos cirkuliacijai svarbi priešuždegiminė, mažai perdirbta mityba. Rekomenduojama mažinti cukraus, sočiųjų riebalų, perdirbtų produktų kiekį ir daugiau valgyti antioksidantų turinčius produktus: uogas, žaliąsias daržoves, citriną, česnaką, imbierą [20,21].

Aprangos pasirinkimas

Spaudžianti, tempianti apranga – ypač juosmens, pažastų ir kirkšnų srityse – gali lėtinti limfos tekėjimą.

Limfa ir limfodrenažinis masažas

Tai speciali masažo technika, kurios tikslas – stimuliuoti limfos tekėjimą iš audinių į kraujotaką. Masažas atliekamas lėtai, švelniai ir pagal natūralią limfos tekėjimo kryptį. Limfodrenažinio masažo privalumai:

  • Sumažina patinimus (ypač po traumų ar operacijų)

  • Gerina detoksikaciją

  • Malšina įtampą ir stresą.

Krioterapija, kontrastinė terapija ir infraraudonųjų spindulių terapija: poveikis limfinei sistemai

Krioterapija

Krioterapija, arba gydymas šalčiu, apima audinių atšaldymą, siekiant sumažinti uždegiminius procesus, skausmą, pagerinti kraujotaką ir audinių regeneraciją. Staigus ir intensyvus atšalimas sukelia kraujagyslių susitraukimą, o po procedūros – staigų išsiplėtimą, todėl kraujotaka ir limfos tekėjimas ženkliai suaktyvėja, organizmas greičiau šalina metabolinius produktus [22-24].

Kontrastinė terapija

Kontrastinė terapija apima gydomąją šalčio ir karščio kombinaciją, kuria siekiama pagerinti kraujotaką ir limfotaką. Temperatūros kaita sukelia stiprius kraujagyslių susitraukimo-išsiplėtimo ciklus, kas natūraliai skatiną limfą tekėti ir greičiau pašalinti toksinus [25,26].

Infraraudonųjų spindulių terapija

Infraraudonųjų spindulių terapija giliai šildo audinius, skatinama kraujotaka ir limfos tėkmė, mažinamas oksidacinis stresas, raumenų sąstingis. Tyrimai rodo, kad tolimųjų infraraudonųjų spindulių spinduliuotė gali padėti sumažinti limfedemos ir lėtinio nuovargio simptomus, pagerinti audinių elastingumą ir sumažinti uždegimą [27].

Išvados

Limfinė sistema yra esminė mūsų sveikatai ir ilgaamžiškumui. Tinkamas šios sistemos funkcionavimas užtikrina efektyvų skysčių balansą, imuninę apsaugą ir detoksikaciją. Sutrikus šios sistemos veiklai, gali atsirasti įvairių sveikatos problemų, tokių kaip limfedema, lėtinis uždegimas ir silpnesnė imuninė sistema. Fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, pakankamas vandens vartojimas bei šiuolaikinės terapijos padeda išlaikyti arba atstatyti limfinės sistemos veiklą.

References

  1. Ozdowski, L., & Gupta, V. (2023). Physiology, Lymphatic System. PubMed; StatPearls Publishing.

  2. Liao, S., & von der Weid, P. Y. (2015). Lymphatic system: An active pathway for immune protection. Seminars in Cell & Developmental Biology, 38(38), 83–89.

  3. Johnson, L. A. (2021). In Sickness and in Health: The Immunological Roles of the Lymphatic System. International Journal of Molecular Sciences, 22(9), 4458.

  4. Schwager, S., & Detmar, M. (2019). Inflammation and Lymphatic Function. Frontiers in Immunology, 10(308).

  5. Kataru, R. P., Baik, J. E., Park, H. J., Wiser, I., Rehal, S., Shin, J. Y., & Mehrara, B. J. (2019). Regulation of Immune Function by the Lymphatic System in Lymphedema. Frontiers in Immunology, 10.

  6. Lei, P.-J., Fraser, C., Jones, D., Ubellacker, J. M., & Padera, T. P. (2024). Lymphatic system regulation of anti-cancer immunity and metastasis. Frontiers in Immunology, 15.

  7. Mehrara, B. J., et al. (2023). The emerging importance of lymphatics in health and disease: an NIH workshop report. Journal of Clinical Investigation, 133(17).

  8. Liao, S., & von der Weid, P.-Y. (2014). Inflammation-induced lymphangiogenesis and lymphatic dysfunction. Angiogenesis, 17(2), 325–334.

  9. Milasan, A., Ledoux, J., & Martel, C. (2015). Lymphatic network in atherosclerosis: the underestimated path. Future Science OA, 1(4).

  10. Chachaj, A., et al. (2022). Lymphatic system in the brain clearance mechanisms – new therapeutic perspectives for Alzheimer’s disease. Current Neuropharmacology, 20.

  11. Weller, R. O., et al. (2015). Pathophysiology of Lymphatic Drainage of the Central Nervous System: Implications for the Pathophysiology of Multiple Sclerosis. Academic Press (pp. 479–501).

  12. Bouta, E. M., et al. (2018). Targeting lymphatic function as a novel therapeutic intervention for rheumatoid arthritis. Nature Reviews Rheumatology, 14(2), 94–106.

  13. Lymphatic system dysfunction in Parkinson’s disease. (2025). Agence Nationale de La Recherche.

  14. Mattson, D. L. (2022). Lymphatics and Blood Pressure. Hypertension, 79(11), 2463–2464.

  15. Kataru, R. P., et al. (2020). Regulation of Lymphatic Function in Obesity. Frontiers in Physiology, 11.

  16. Jiang, X., et al. (2019). The Lymphatic System in Obesity, Insulin Resistance, and Cardiovascular Diseases. Frontiers in Physiology, 10.

  17. Edurne Úbeda D’Ocasar, et al. (2024). Effectiveness of manual lymphatic drainage in women with fibromyalgia: A pilot study. Journal of Bodywork and Movement Therapies, 38, 483–488.

  18. Havas, E., et al. (1997). Lymph flow dynamics in exercising human skeletal muscle as detected by scintography. The Journal of Physiology, 504(1), 233–239.

  19. Wang, J., et al. (2024). The rehabilitation efficacy of diaphragmatic breathing combined with limb coordination training for lower limb lymphedema following gynecologic cancer surgery. Frontiers in Bioengineering and Biotechnology, 12.

  20. Tristan Asensi, M., et al. (2023). Low-Grade Inflammation and Ultra-Processed Foods Consumption: A Review. Nutrients, 15(6), 1546.

  21. Scheiber, A., & Mank, V. (2023, October 28). Anti-Inflammatory Diets. PubMed; StatPearls Publishing.

  22. Renata, S., et al. (2011). Impact of 10 Sessions of Whole Body Cryostimulation on Cutaneous Microcirculation Measured by Laser Doppler Flowmetry. Journal of Human Kinetics, 30(1).

  23. Behringer, M. (2016). Effects of lymphatic drainage and local cryo exposition regeneration after high-intensive exercises. Muscles, Ligaments and Tendons Journal.

  24. Cryotherapy in inflammatory rheumatic diseases: a systematic review. (2017). Nih.gov; Centre for Reviews and Dissemination (UK).

  25. Hing, W. A., et al. (2008). Contrast therapy—A systematic review. Physical Therapy in Sport, 9(3), 148–161.

  26. Kim, J., Jung, H., & Yim, J. (2020). Effects of Contrast Therapy Using Infrared and Cryotherapy as Compared with Contrast Bath Therapy on Blood Flow, Muscle Tone, and Pain Threshold in Young Healthy Adults. Medical Science Monitor, 26.

  27. Li, K., et al. (2017). Efficacy and safety of far infrared radiation in lymphedema treatment: clinical evaluation and laboratory analysis. Lasers in Medical Science, 32(3), 485–494.