Migrena – daugiau nei galvos skausmas. Kas sukelia migreną ir kaip ją gydyti?

Kas yra migrena ir kuo ji skiriasi nuo įprasto galvos skausmo?

Migrena yra lėtinė neurologinė liga, kuri pasireiškia pasikartojančiais, dažnai labai intensyviais galvos skausmais. Skirtingai nuo įprasto galvos skausmo, migrena yra neurologinis sutrikimas, kuris veikia ne tik galvą, bet ir visą organizmą.

Negana to, tai antra pagal dažnumą pirminė galvos skausmo forma ir aštuntoji labiausiai neįgalumą sukelianti liga. [1],[2],[3],[4],[5],[6]

Kas ir kodėl migrena serga dažniau?

Moterys net triskart dažniau serga migrena nei vyrai. Tai siejama su hormonų, ypač estrogeno, svyravimais menstruacinio ciklo metu. Migrenos priepuoliai įprastai prasideda paauglystėje ar jauno suaugusio žmogaus laikotarpiu, o dažniausiai migrena pasireiškia 20-40 metų amžiaus grupėje. [6],[7],[8],[9],[10]

Koks yra migrenos galvos skausmas?

Migrenos galvos skausmas gali būti nuolatinis, pulsuojantis, duriantis. Nors dažniausiai pasireiškia vienoje galvos pusėje, skausmas gali pereiti iš vienos galvos pusės į kitą arba apimti visą galvą.

Migrenos skausmas gali trukti nuo kelių valandų iki trijų dienų, kai kuriais atvejais – ir ilgiau. [7]

Kokie yra pagrindiniai migrenos simptomai?

Migrenos simptomai gali būti įvairūs ir skiriasi kiekvienam žmogui. Migreninis galvos skausmas yra tik vienas iš daugelio simptomų, kurie gali pasireikšti.

Dažniausiai pasitaikantys migrenos simptomai:

• Pulsuojantis ar duriantis galvos skausmas (vidutinio arba stipraus intensyvumo), dažniausiai – vienoje galvos pusėje;
• Pykinimas ir / ar vėmimas;
• Jautrumas šviesai (fotofobija);
• Jautrumas garsams (fonofobija);
• Skausmo stiprėjimas judant ar atliekant kitą įprastą fizinę veiklą;
• Bloga savijauta, silpnumas.

Migrenos simptomai gali būti tokie intensyvūs, kad žmonės negali tęsti įprastos kasdienės veiklos ir yra priversti ilsėtis tamsoje bei tyloje. Simptomai dažniausia trunka 4-72 valandas, nors vaikams jie gali būti ir trumpesni. [7],[11]

Ar migrena visada pasireiškia su aura?

Migrena su aura yra neurologinių simptomų rinkinys, pasireiškiantis prieš ar kartu su galvos skausmu. Aura yra neurologiniai simptomai, kurie paprastai prasideda laipsniškai per 5-60 minučių ir paskui visiškai išnyksta.

Migrena be auros pasitaiko dažniau: maždaug 70-75 % migrena sergančių žmonių nejaučia auros simptomų. [12]

Kokie simptomai būdingi migrenos aurai?

Auros simptomai būdingi tuo, kad jie yra laikini ir visiškai išnyksta:

• Regėjimo sutrikimai: mirgančios linijos, zigzagų raštai, švytintys taškai, aklos dėmės.
• Jutimo sutrikimai: tirpimas ar dilgčiojimas veido, rankų srityje.
• Kalbos sutrikimai: sunkumas kalbant, parenkant tinkamus žodžius.
• Motorikos sutrikimai: silpnumas vienoje kūno pusėje (pasitaiko rečiau).

Tokie simptomai paprastai trunka nuo 5 iki 60 minučių, po to atsiranda galvos skausmas. Aura yra laikina – visi simptomai visiškai išnyksta, ko nebūna, pavyzdžiui, insulto atveju. [12]

Kokios yra pagrindinės migrenos priežastys?

Migrenos priežastys nėra iki galo aiškios, tačiau mokslininkai sutinka, kad liga susijusi su smegenų veiklos pokyčiais, genetiniais veiksniais ir aplinkos poveikiu.

Migrenos priežastys nėra paprastos – tai kompleksinis neurologinis sutrikimas, kuriame dalyvauja daugelis organizmo sistemų. [1],[2],[3],[13]

Migrena ir paveldėjimas

Migrena dažnai paveldima – jei šeimoje yra migrena sergančių žmonių, rizika susirgti šia liga didesnė. Tyrimai rodo, kad egzistuoja daugiau nei 100 genų, susijusių su migrenos rizika.

Kas gali sukelti migrenos priepuolį?

Nors migrenos priežastys susijusios su genetika ir neurologiniais procesais, migrenos priepuolį gali sukelti įvairūs aplinkos veiksniai, vadinami trigeriais.

Hormoniniai pokyčiai

Hormonų svyravimai, ypač estrogeno lygis, yra viena iš pagrindinių priežasčių moterims. Estrogeno lygio kritimas prieš menstruacijas gali sukelti migrenos priepuolį, todėl daugelis moterų patiria migrenos priepuolius būtent menstruacijų laikotarpiu.

Migrena nėštumo metu dažnai sumažėja, nes estrogeno lygis išlieka aukštas. [10],[14]

Stresas ir emociniai veiksniai

Stresas yra viena dažniausių migrenos priežasčių – maždaug 70% migrena sergančių žmonių jį nurodo kaip pagrindinį veiksnį.

Įdomu tai, kad ne tik pats stresas, bet ir greitas atsipalaidavimas po patirto streso (pavyzdžiui, savaitgalis po sunkios darbo savaitės) irgi gali sukelti migrenos priepuolį.

Miego sutrikimai

Miego trūkumas, per ilgas miegas ar nereguliarus miego režimas taip pat gali būti migrenos priepuolio priežastimis.

Reguliarus miego režimas yra vienas svarbiausių migrenos prevencijos elementų.

Mityba

Nereguliari mityba, dehidratacija, alkoholio, ypač raudono vyno, vartojimas bei kai kurie maisto produktai taip pat gali sukelti migrenos priepuolį.

Aplinkos veiksniai

Ryški šviesa, mirgantys ekranai, stiprūs kvapai, triukšmas ir staigūs oro sąlygų pokyčiai jautresniems žmonėms taip pat sukelia migrenos priepuolį.

Kaip diagnozuoti migreną?

Migrena diagnozuojama remiantis Tarptautine galvos skausmų klasifikacija ir diagnostiniais kriterijais (ICHD-3; angl. The International Classification of Headache Disorders). [15]

Migrenos diagnostiniai kriterijai

Tam, kad būtų diagnozuota migrena, žmogus turi patirti penkis priepuolius, atitinkančius šiuos kriterijus:

1. Galvos skausmo priepuoliai trunka 4-72 valandas (negydyti arba nesėkmingai gydyti); [7]
2. Galvos skausmas turi bent du iš šių požymių:
   • vienpusis,
   • pulsuojančio pobūdžio,
   • vidutinio ar stipraus intensyvumo,
   • stiprėja judant, atliekant įprastą kasdienę veiklą (pavyzdžiui, lipant laiptais, vaikštant).
3. Priepuolio metu pasireiškia bent vienas iš šių simptomų:
   • pykinimas ir / ar vėmimas;
   • jautrumas šviesai (fotofobija) ir garsui (fonofobija). [7]

Kada diagnozuojama lėtinė migrena?

Lėtinė migrena diagnozuojama, kai galvos skausmai pasireiškia 15 ar daugiau dienų per mėnesį, 3 mėnesius ar ilgiau, ir bent 8 dienas per mėnesį atitinka migrenos diagnostinius kriterijus. [7],[15]

Kokios yra migrenos priepuolio fazės?

Migrenos priepuoliai gali trukti kelias dienas, skaičiuojant kelias valandas iki priepuolio ir laiką po jo. Ji pasireiškia etapais, kurie gali persidengti vienas su kitu. [11]

1.      Prodromo fazė (perspėjamoji)

Simptomai apima nuotaikos pokyčius, nuovargį, padidėjusį alkio jausmą arba priešingai – apetito stoką, dažnesnį norą šlapintis, žiovavimą, kaklo srities raumenų įtampą.

Šie simptomai gali prasidėti kelias valandas ar net kelias dienas prieš galvos skausmą.

2.      Auros fazė

Migrena su aura yra neurologinių simptomų rinkinys, kuris pasireiškia maždaug 20-30% migrena sergančių žmonių.

Simptomai dažniausiai trunka nuo 5 minučių iki valandos, vėliau visiškai išnyksta.

3.      Galvos skausmo fazė (priepuolis)

Tai intensyviausias etapas, kai pasireiškia galvos skausmas kartu su kitais migrenai būdingais simptomais.

Ši fazė gali trukti nuo 2 valandų iki 3 parų, kartais – dar ilgiau.

4.      Postdromo fazė (atsigavimas)

Po to, kai galvos skausmas sumažėja, daugelis žmonių dar kelias valandas ar dienas jaučia nuovargį, sumišimą, silpnumą.

Koks migrenos gydymas?

Migrenos gydymas skirstomas į dvi pagrindines grupes: ūminio priepuolio gydymą ir profilaktinį (prevencinį) gydymą.

Ūminio priepuolio gydymas

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): nereceptiniai vaistai nuo skausmo, tokie kaip ibuprofenas, yra dažniausiai naudojami lengvesnių migrenos priepuolių metu. [16]
• Triptanai: vaistai, skirti būtent migrenos gydymui. Sumatriptanas, rizatriptanas ir zolmitriptanas yra vieni efektyviausių vaistų, padedančių ūminio priepuolio metu. Triptanai veiksmingiausi juos vartojant ankstyvoje priepuolio stadijoje. [16]
• Gepantai: nauja vaistų klasė, blokuojanti CGRP receptorius. Rimegepantas ir ubrogepantas yra patvirtinti vaistai ūminiam migrenos gydymui. Skirtingai nuo triptanų, gepantai nesukelia galvos skausmo dėl perteklinio vaistų vartojimo. [17]

Migrenos prevencija

Profilaktinis migrenos gydymas skirtas sumažinti priepuolių dažnumą ir intensyvumą.

Naujausi antikūnai prieš CGRP (eptinezumabas, erenumabas, fremanezumabas, galkanezumabas) yra efektyvūs ir gerai toleruojami. [17],[18],[19]

Migrena ir IV terapija

Intraveninė (IV) terapija yra stipriai populiarėjantis migrenos gydymo būdas, ypač stiprių priepuolių atveju jau pasireiškus galvos skausmui. IV terapija veikia greitai – dauguma pacientų jaučia palengvėjimą jau per 15-45 minutes po terapijos pradžios.

Kodėl magnio IV terapija veiksminga migrenos priepuolio metu?

Magnio deficitas siejamas su migrenos patogeneze, todėl intraveninė magnio sulfato terapija gali reikšmingai pagerinti savijautą. Tyrimai rodo, kad 1-2 g intraveninė magnio sulfato dozė yra efektyvus, saugus ir gerai toleruojamas migrenos priepuolių gydymo būdas. [20],[21],[22]

Viename randomizuotame kontroliuojamame tyrime visi pacientai, gavę magnio sulfato infuziją, sureagavo į gydymą – 86,6% pacientų skausmas visiškai išnyko, o visiems 100% išnyko lydintys simptomai. [21],[22]

Kaip IV terapija padeda atstatyti organizmo balansą?

IV terapija efektyvi dėl kelių priežasčių:

• Greita rehidratacija, nes dehidratacija yra dažnas migrenos trigeris.
• Vaistai ir maistinės medžiagos patenka tiesiai į kraują, aplenkiant virškinimo sistemą.
• Ypač naudinga, kai dėl pykinimo ar vėmimo nepavyksta vartoti geriamųjų vaistų.
• Greitai atkuriamas elektrolitų disbalansas, turintis įtakos migrenos priepuoliams.

Kokios SYNC procedūros gali padėti migrenos atveju?

Šiuolaikinė medicina vis dažniau renkasi derinti medikamentinius ligų gydymo sprendimus su pažangiomis procedūromis.

Krioterapija

Tikslingas šalčio poveikis migrenos priepuolio pradžioje gali reikšmingai sumažinti migrenos sukeliamą skausmą.

Randomizuotame kontroliuojamame tyrime migrena sergantys pacientai, kuriems buvo taikytas kaklo šaldymas priepuolio pradžioje, pastebėjo reikšmingą skausmo sumažėjimą. Per 30 minučių šalčio terapijos grupėje skausmas sumažėjo 31,8%, kai tuo tarpu kontrolinėje grupėje skausmas padidėjo 31,5%. [23]

Krioterapijos poveikis:

• Mažina uždegimą smegenų kraujagyslėse;
• Sukelia vazokonstrikciją (kraujagyslių susitraukimą), sumažina pulsavimo pojūtį; [23],[24]
• Lėtina skausmo signalų perdavimą nervuose;
• Atpalaiduoja įsitempusius kaklo ir pečių srities raumenis.

Raudonos šviesos terapija

Raudonos šviesos terapija vis dažniau pasitelkiama neurologiniams sutrikimams, įskaitant migreną, valdyti. Procedūros metu stimuliuojama mitochondrijų veikla, skatinama adenozino trifosfato (ATP) gamyba, kuri pagerina ląstelių metabolizmą ir funkciją. [25]

Raudonos šviesos terapijos poveikis:

• Slopinama uždegiminių citokinų gamyba smegenų audiniuose;
• Gerinama kraujotaka ir deguonies tiekimas į smegenis;
• Reguliuojamas skausmo signalų perdavimas nervuose;
• Slopinamas SPG (angl. sphenopalatine ganglion) aktyvumas, mažinamas migrenos dažnis. [25],[26]

Hiperbarinė deguonies terapija (HBOT)

Hiperbarinė deguonies terapija (HBOT) migrenos valdymui pirmąkart aprašyta dar 1939 metais. Terapijos metu pacientas kvėpuoja 100% deguonimi padidinto slėgio kameroje.

Atliktame tyrime 90% pacientų, kuriems taikyta HBOT (2 ATA), juto reikšmingą simptomų palengvėjimą, lyginant su vos 10% kontrolinėje grupėje, kuri gavo paprastą deguonį normalaus slėgio sąlygomis. [27]

HBOT poveikis:

• Atkuria smegenų kraujotaką ir deguonies tiekimą į smegenų audinius;
• Mažina smegenų edemą ir kraujagyslių spazmus;
• Skatina naujų kraujagyslių formavimąsi ir neuroplastiškumą.

Plūduriavimo terapija

Kadangi stresas yra viena svarbiausių migrenos priežasčių, plūduriavimo terapija yra itin naudinga migrenos prevencijai. Terapijos metu pacientas plūduriuoja Epsom magnio druska prisotintame vandenyje specialioje kapsulėje, taip patiria nesvarumo būseną ir gilų atsipalaidavimą. [28],[29]

Atlikus sisteminę apžvalgą, apimančią 63 tyrimus su maždaug 1800 dalyvių, buvo nustatyta, kad plūduriavimo terapija reikšmingai mažina skausmą, stresą, nerimą bei gerina emocinę savijautą.

Plūduriavimo terapijos poveikis:

• Reikšmingai sumažina kortizolio (streso hormono) kiekį;
• Mažina sistolinį ir diastolinį kraujospūdį;
• Aktyvuoja parasimpatinę nervų sistemą (skatina atsipalaidavimo jausmą);
• Sumažina raumenų elektrinį aktyvumą (skatina raumenų atsipalaidavimą);
• Gerina miego kokybę, kuri yra svarbi migrenos valdymo sudedamoji dalis.

Anti-Stress & Burnout Relax IV terapija

Atsižvelgiant į tai, kad stresas yra pagrindinis migrenos skatintojas, SYNC Anti-Stress & Burnout Relax IV terapija gali padėti migrena sergantiems žmonėms. Ši terapija stabilizuoja nervų sistemą, atkuria GABA/dopamino pusiausvyrą esant perdegimui, nerimui ar įtampai – būsenoms, kurios dažnai sukelia migrenos priepuolius.

Kaip streso valdymas gali padėti išvengti migrenos?

Kadangi stresas yra viena dažniausių migrenos priežasčių, streso valdymo technikos yra itin svarbios migrenos prevencijai.

Efektyvūs atsipalaidavimo metodai

• Progresinė raumenų relaksacija: technika apima raumenų įtempimą ir atpalaidavimą.
• Kvėpavimo pratimai: gilus kvėpavimas padeda aktyvuoti parasimpatinę nervų sistemą, tad atsiranda atsipalaidavimo jausmas, mažėja streso lygis.
• Mindfulness meditacija: reguliariai atliekama gali reikšmingai sumažinti migrenos dažnumą, intensyvumą bei trukmę.

Kokie gyvensenos pokyčiai gali sumažinti migrenos priepuolių dažnumą?

SEEDS modelis apibūdina penkis gyvensenos pokyčius, kurie gali padėti valdyti migreną.

S – Miegas (Sleep)

Reguliarus miego režimas yra labai svarbus – eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu kiekvieną dieną.

E – Mankšta (Exercise)

Reguliari fizinė veikla 30-60 minučių, 3-5 kartus per savaitę, padeda sumažinti migrenos priepuolių dažnumą.

E – Mityba (Eat)

Valgykite reguliariai, nepraleidinėkite valgių, venkite alkoholio ir perteklinio kofeino vartojimo.

D – Dienoraštis (Diary)

Reguliariai rašant migrenos dienoraštį galite lengviau identifikuoti trigerius ir pasireiškiančius migrenos simptomus.

S – Streso valdymas (Stress)

Praktikuokite atsipalaidavimo technikas, meditaciją, jogą.

Kodėl hidratacija yra svarbi migrenos valdymui?

Hidratacija yra svarbi migrenos valdymui. Rekomenduojama išgerti maždaug 1,5-2 litrus vandens per dieną, karštomis dienomis ar intensyviai sportuojant – daugiau.

Dehidratacija gali sukelti migrenos priepuolius, o pakankamas vandens vartojimas mažina galvos skausmų dažnumą ir intensyvumą.

Vaikų migrena – ar ji skiriasi nuo suaugusiųjų?

Vaikų migrena skiriasi nuo suaugusiųjų. Net kūdikiams, nors jie ir negali paaiškinti simptomų, pasireiškia migrena. Jie gali verkti, siūbuoti pirmyn atgal, patirti stiprų skausmą.

Migrena dažniausiai pasireiškia vaikystėje – iki 10 metų apie 5% vaikų yra patyrę migreną, o paauglystėje dažnumas išauga iki 10-28 %. Iki brendimo laikotarpio migrena vienodai veikia berniukus ir mergaites, tačiau po brendimo mergaitės serga dažniau. [30]

Kokie simptomai būdingi vaikų migrenai?

• Pilvo skausmas be galvos skausmo;
• Trumpesni migrenos priepuoliai – gali trukti vos 30 minučių.
• Skausmas dažniau būna abiejose galvos pusėse, o ne vienoje.
• Dažniau pasireiškia pykinimas ir vėmimas.

Santrauka

Migrena – tai ne paprastas galvos skausmas, o lėtinė neurologinė liga, veikianti visą organizmą. Ji pasireiškia pulsuojančiu skausmu, jautrumu šviesai, pykinimu ir gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. Dauguma sergančiųjų yra moterys, o dažniausios priežastys – hormonų svyravimai, stresas, miego ir mitybos sutrikimai bei aplinkos veiksniai. Migrena gali būti su aura arba be jos; auros metu pasireiškia regos, jutimų, kalbos, motorikos sutrikimai, kurie vėliau visiškai praeina.

Diagnozė nustatoma pagal specifinius kriterijus, o gydymas apima tiek ūminio priepuolio malšinimą (NVNU, triptanai, gepantai), tiek profilaktinį gydymą (antikūnai prieš CGRP). Modernūs metodai, tokie kaip IV terapija su magniu, krioterapija, raudonos šviesos terapija, hiperbarinė deguonies terapija ar plūduriavimo seansai, padeda greitai palengvinti simptomus ir sumažinti priepuolių dažnumą.

Prevencija – ne mažiau svarbi nei gydymas. Reguliarus miegas, fizinis aktyvumas, subalansuota mityba, streso valdymas ir tinkama hidratacija yra pagrindiniai SEEDS modelio principai, padedantys kontroliuoti migreną. Tiek suaugusieji, tiek vaikai gali ja sirgti, todėl svarbu atpažinti simptomus ir kreiptis į specialistus.