Turinys

Natūralu, kad didelio susidomėjimo sulaukia įvairūs smegenų veiklą stiprinantys būdai, siekiant ne tik išvengti ligų, bet ir palaikyti optimalią psichinę sveikatą bei intelektualinį pajėgumą visais gyvenimo etapais.

Smegenys – tai vienas sudėtingiausių ir jautriausių žmogaus organų, reikalaujantis kasdienės priežiūros. Nuo ankstyvojo vystymosi iki senatvės – neuronų tinklai nuolat kinta, reaguodami į naują informaciją, stresą, mitybos įpročius bei fizinę sveikatą. Rūpinimasis smegenų funkcija nėra tik vyresnio amžiaus žmonių užduotis – tai turėtų būti visų amžiaus grupių prioritetas.

Omega 3 riebalų rūgštys ir jų funkcijos smegenyse

Omega 3 riebalų rūgštys atlieka svarbų vaidmenį smegenyse:

  • Yra sudėtinė neuronų membranos dalis
  • Stiprina tarpneuroninius ryšius
  • Užtikrina sklandų nervinio impulso perdavimą
  • Slopina oksidacinį stresą, uždegiminius procesus

Omega 3 riebalų rūgštys, ypač dokozaheksaeno rūgštis (DHR) ir eikozapentaeno rūgštis (EPR), yra nepakeičiamos polinesočiosios riebalų rūgštys, kurių žmogaus organizmas pagamina tik nedidelį kiekį, todėl jų būtina gauti su maistu arba papildais. Šios medžiagos atlieka esminį vaidmenį žmogaus smegenų struktūrai ir funkcijai užtikrinti [1,2].

DHR – pagrindinis smegenų lipidų komponentas

DHR sudaro apie 25–30% visų smegenų fosfolipidų – jo gausiai aptinkama neuronų membranose. DHR yra viena pagrindinių rūgščių, kurios užtikrina sklandų nervinių impulsų perdavimą tarp nervinių ląstelių ir efektyvų neurotransmiterių – tokių kaip dopaminas ir serotoninas – veikimą. Tyrimai rodo, kad pakankamas DHR kiekis yra būtinas tiek smegenų vystymuisi vaisiaus ir kūdikystės laikotarpiu, tiek jų veiklai suaugus [1,3,4].

EPR reguliuoja uždegiminius procesus ir nuotaiką

Nors EPR smegenyse aptinkama mažesniais kiekiais nei DHR, jos vaidmuo svarbus reguliuojant uždegiminius procesus ir psichoemocinę būklę. EPR dalyvauja eikozanoidų – biologiškai aktyvių molekulių, moduliuojančių uždegimą – gamyboje. Be to, optimali EPR koncentracija smegenyse siejama su sumažėjusia depresijos ir nuotaikos sutrikimų rizika [1,2,5,6].‌

DHR ir EPR palaiko smegenų neuroplastiškumą

Omega 3 rūgštys, ypač DHR, skatina neurogenezę – naujų neuronų atsiradimą – bei palaiko neuroplastiškumą – pagrindinę smegenų savybę, kuri leidžia mums mokytis, lavinti atmintį ir adaptuotis prie naujų sąlygų. Tyrimai su gyvūnais rodo, kad DHR gali padidinti BDNF (angl. Brain-derived neurotrophic factor) – baltymo, kuris skatina nervinių ląstelių augimą ir apsaugą – kiekį [7-9].

Antioksidacinis ir apsauginis poveikis

Omega 3 riebalų rūgščių poveikis yra susijęs su ląstelinio oksidacinio streso mažinimu. Senstant smegenys patiria struktūrinius ir funkcinius pokyčius: mažėja neuronų skaičius, silpnėja nervinio impulso perdavimas, kaupiasi oksidaciniai pažeidimai. Oksidacinis stresas ir neurouždegimas yra vienas iš pagrindinių neurodegeneracinių ligų, pvz.: Alzheimerio ligos, vystymosi veiksnių. Omega-3 riebalų rūgštys turi protekcinį poveikį – jos palaiko neuronų membranų vientisumą, mažina oksidacinį stresą ir palaiko kraujotaką smegenyse [10-12].

Omega 3 riebalų rūgščių nauda smegenims

Atmintis, dėmesys ir smegenų senėjimo stabdymas

Daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad maisto papildai su omega-3 gerina atmintį, dėmesio koncentraciją ir mokymosi gebėjimus. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus žmonėms, kurių kognityvinės funkcijos natūraliai silpsta. Pavyzdžiui, vienas Frontiers in Aging Neuroscience žurnale publikuotas tyrimas nustatė, kad kasdienis 900 mg DHR vartojimas pusę metų yra susijęs su pagerėjusiomis kognityvinėmis ir atminties funkcijomis [13].

DHR ir EPR trūkumas siejamas su kognityviniais sutrikimais, aktyvumo ir dėmesio sutrikimo sindromu (ADHD), depresija ir demencija [14-16]. Tyrimai rodo, kad vaikams, sergantiems ADHD, omega-3 papildai gali sušvelninti sutrikimo simptomus [17].

Prevencinė reikšmė neurodegeneracinių ligų atvejais

Omega-3 riebalų rūgštys mažina neurouždegiminius procesus, palaiko neuronų struktūrą ir slopina beta-amiloido kaupimąsi, kuris siejamas su Alzheimerio liga. Epidemiologiniai duomenys rodo, kad asmenys, kurių mityboje gausu omega-3, rečiau serga kognityviniais sutrikimais senatvėje [18,19].

Depresija ir emocinė sveikata

Kai kurie klinikiniai tyrimai rodo, kad omega-3 papildai, ypač tie, kuriuose vyrauja EPA, gali būti naudingi depresijos simptomams mažinti. Manoma, kad omega-3 riebalų rūgščių vartojimas teigiamai veikia serotonino ir dopamino sistemą, taip pat mažina uždegimo rodiklius, kurie dažnai padidėja sergant depresija [20,21].

Žuvų taukai – omega 3 riebalų rūgščių šaltinis

Žuvų taukai yra pagrindinis DHR ir EPR medžiagų šaltinis, todėl jų vartojimas siejamas su geresnėmis neurokognityvinėmis funkcijomis, geresne nuotaika ir lėtesniu smegenų senėjimu.

Natūralių žuvų taukų šaltiniai yra riebios žuvys – tunas, ančiuviai, lašiša, upėtakis, skumbrė; taip pat vėžiagyviai – austrės, midijos, krabai.

Žuvų taukus galima vartoti ir maisto papildų pavidalu. Rekomenduojama vartoti žuvų taukus tiek vaikams, tiek suaugusiems. Renkantis omega-3 papildus, svarbu atkreipti dėmesį į žuvų taukuose esančius DHR ir EPR kiekius. Pasaulinės omega 3 rūgščių DHR ir EPR organizacijos (angl. Global Organization for EPA and DHA Omega-3 (GOED)) optimalios paros DHR ir EPR dozės yra:

  • Sveikiems suaugusiems – 500 mg DHR + EPR
  • Nėščioms, maitinančioms moterims – 700 mg DHR + EPR (bent 300 mg DHR)
  • Asmenims, sergantiems širdies ir kraujagyslių liga – 1000 mg DHR + EPR [22].

Vaikų rekomendacijos skiriasi pagal amžių ir tai susiję su sparčiu smegenų vystymųsi:

  • 1-3 metai – 700 mg
  • 4-8 metai – 900 mg
  • 9-13 metai – 1000-1200 mg
  • 14 m. ir vyresnio amžiaus paaugliai – 1100-1600 mg [23].

Lietuvoje, kokybiškus žuvų taukus galima rasti tiek skystus, tiek kapsulių pavidalu. ‌Panašu, kad reguliarus ir tikslingas omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių vartojimas – nesvarbu, ar jas gautume iš riebių žuvų, ar vartodami žuvų taukų papildus – yra viena iš kertinių strategijų, siekiant išlaikyti gerą smegenų sveikatą visą gyvenimą.

Omega-3 riebalų rūgštys ir hiperbarinė deguonies terapija – 2 stiprios neuroprotekcinės priemonės viename derinyje?

Siekiant geriau suprasti sinerginį omega-3 riebalų rūgščių ir hiperbarinės deguonies terapijos (angl. Hiperbaric Oxygen Therapy, HBOT) poveikį, reikėtų plačiau aptarti HBOT.

Hiperbarinė deguonies terapija

HBOT yra medicininė procedūra, kurios metu žmogus kvėpuoja 100% deguonimi, būdamas specialioje padidinto slėgio kameroje. Ši terapijos rūšis turi itin platų panaudojimo spektrą, viena iš krypčių – smegenų veiklos bei kraujotakos gerinimas, skatinant neuronų metabolizmą, neuroplastiškumą, angiogenezę ir slopinant neurouždegiminius procesus [24].

‌Paskutiniu metu intensyviai tiriamas HBOT – kaip pildomo metodo – poveikis trauminiams smegenų sužalojimams, insulto padariniams, autizmo spektro, nuotaikos sutrikimams ar neurodeneracinėms ligoms gydyti [25-27].

‌HBOT gali būti taikoma sveikiems asmenims, sportininkams, kurie siekia pagerinti smegenų veiklą ir metabolizmą, greičiau atsistatyti po fizinio ar protinio krūvio [28].

Omega-3 ir HBOT sinergija

Remiantis dabartiniais moksliniais duomenimis keliama hipotezė, kad žuvų taukų vartojimas ir HBOT derinimas galėtų turėti sinerginį poveikį organizmui, t. y. jų bendra nauda yra didesnė nei kiekvieno atskirai. Toks derinys gali būti itin reikšmingas, siekiant stiprinti smegenų sveikatą, skatinti atsistatymą po pažeidimų ar palaikyti kognityvinę funkciją ilgalaikėje perspektyvoje [29,30].

Šią hipotezę galima pagrįsti bendrais terapiniais taikiniais. Tiek omega-3 riebalų rūgštys, tiek HBOT skatina:

  • BDNF sintezę – jau minėtą svarbią molekulę neuronų augimui ir prisitaikymui.
  • Neuroplastiškumą
  • Uždegimo mažinimą – tiek HBOT, tiek omega-3 slopina uždegiminius citokinus ir oksidacinį stresą
  • Mitochondrijų aktyvumą – tai reiškia daugiau energijos neuronų veiklai ir atsistatymui [29,30].

Žinutė į namus

Omega-3 riebalų rūgštys yra nepakeičiamos gerai smegenų veiklai užtikrinti bei prisideda prie mūsų ilgaamžiškumo. Mūsų organizmui žuvų taukų nauda yra neabejotina.

HBOT suteikia papildomą deguonies tiekimą smegenims, skatina spartesnį audinių atsinaujinimą ir mažina uždegimą.

Sinergija tarp omega-3 riebalų rūgščių ir HBOT gali sukurti papildomą naudą – omega-3 rūgštys veikia kaip struktūrinė neuroplastiškumo grandis, o HBOT pagerina funkcinius procesus smegenyse. Toks derinys gali turėti ne tik prevencinį poveikį, bet ir pagerinti smegenų atsigavimą po didelio fizinio ar protinio krūvio, traumų bei ligų.

References

 

  1. Swanson, D., Block, R., & Mousa, S. A. (2012). Omega-3 fatty acids EPA and DHA: Health benefits throughout life. Advances in Nutrition, 3(1), 1–7. https://doi.org/10.3945/an.111.000893
  2. von Schacky, C. (2021). Importance of EPA and DHA Blood Levels in Brain Structure and Function. Nutrients, 13(4), 1074. https://doi.org/10.3390/nu13041074
  3. Sinclair, A. J. (2019). Docosahexaenoic acid and the brain- what is its role? PubMed, 28(4), 675–688. https://doi.org/10.6133/apjcn.201912_28(4).0002
  4. Horrocks, L. A., & Yeo, Y. K. (1999). Health benefits of docosahexaenoic acid (DHA). Pharmacological Research, 40(3), 211–225. https://doi.org/10.1006/phrs.1999.0495
  5. Brain, Erdman, J., Oria, M., & Pillsbury, L. (2011). Eicosapentaenoic Acid (EPA) and Docosahexaenoic Acid (DHA). Nih.gov; National Academies Press (US). https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK209320/
  6. Zhang, C., Hou, B., Xu, Y., Zeng, S., Luo, X., & Zhang, B. (2024). Association between eicosapentaenoic acid consumption and the risk of depressive symptoms in US adults: Analyses from NHANES 2005–2018. Journal of Affective Disorders, 354, 62–67. https://doi.org/10.1016/j.jad.2024.03.055
  7. Crupi, R., Marino, A., & Cuzzocrea, S. (2013). n-3 Fatty Acids: Role in Neurogenesis and Neuroplasticity. Current Medicinal Chemistry, 20(24), 2953–2963. https://doi.org/10.2174/0929867311320999014
  8. Pawełczyk, T., Grancow-Grabka, M., Trafalska, E., Szemraj, J., Żurner, N., & Pawełczyk, A. (2019). An increase in plasma brain derived neurotrophic factor levels is related to n-3 polyunsaturated fatty acid efficacy in first episode schizophrenia: secondary outcome analysis of the OFFER randomized clinical trial. Psychopharmacology. https://doi.org/10.1007/s00213-019-05258-4
  9. Vetrivel, U., Ravichandran, S., Kuppan, K., Mohanlal, J., Das, U., & Narayanasamy, A. (2012). Agonistic effect of polyunsaturated fatty acids (PUFAs) and its metabolites on brain-derived neurotrophic factor (BDNF) through molecular docking simulation. Lipids in Health and Disease, 11(1), 109. https://doi.org/10.1186/1476-511x-11-109
  10. Oppedisano, F., Macrì, R., Gliozzi, M., Musolino, V., Carresi, C., Maiuolo, J., Bosco, F., Nucera, S., Caterina Zito, M., Guarnieri, L., Scarano, F., Nicita, C., Coppoletta, A. R., Ruga, S., Scicchitano, M., Mollace, R., Palma, E., & Mollace, V. (2020). The Anti-Inflammatory and Antioxidant Properties of n-3 PUFAs: Their Role in Cardiovascular Protection. Biomedicines, 8(9), 306. https://doi.org/10.3390/biomedicines8090306
  11. Joffre, C. (2019). Polyunsaturated Fatty Acid Metabolism in the Brain and Brain Cells. Feed Your Mind – How Does Nutrition Modulate Brain Function throughout Life? https://doi.org/10.5772/intechopen.88232
  12. Devassy, J. G., Leng, S., Gabbs, M., Monirujjaman, M., & Aukema, H. M. (2016). Omega-3 Polyunsaturated Fatty Acids and Oxylipins in Neuroinflammation and Management of Alzheimer Disease12. Advances in Nutrition, 7(5), 905–916. https://doi.org/10.3945/an.116.012187
  13. DHA improves memory and cognitive function in older adults, study suggests. (2025). ScienceDaily. https://www.sciencedaily.com/releases/2010/11/101108151346.htm
  14. Chang, Y.-Y., Ting, B., Chen, D. T.-L., Hsu, W.-T., Lin, S.-C., Kuo, C.-Y., & Wang, M.-F. (2024). Omega-3 Fatty Acids for Depression in the Elderly and Patients with Dementia: A Systematic Review and Meta-Analysis. Healthcare, 12(5), 536. https://doi.org/10.3390/healthcare12050536 
  15. Avallone, R., Vitale, G., & Bertolotti, M. (2019). Omega-3 Fatty Acids and Neurodegenerative Diseases: New Evidence in Clinical Trials. International Journal of Molecular Sciences, 20(17), 4256. https://doi.org/10.3390/ijms20174256
  16. Kiliaan, A., & Königs, A. (2016). Critical appraisal of omega-3 fatty acids in attention-deficit/hyperactivity disorder treatment. Neuropsychiatric Disease and Treatment, Volume 12, 1869–1882. https://doi.org/10.2147/ndt.s68652
  17. Bloch, M. H., & Qawasmi, A. (2011). Omega-3 Fatty Acid Supplementation for the Treatment of Children With Attention-Deficit/Hyperactivity Disorder Symptomatology: Systematic Review and Meta-Analysis. Journal of the American Academy of Child & Adolescent Psychiatry, 50(10), 991–1000. https://doi.org/10.1016/j.jaac.2011.06.008
  18. Thomas, A., Baillet, M., Proust‐Lima, C., Féart, C., Foubert‐Samier, A., Helmer, C., Catheline, G., & Samieri, C. (2020). Blood polyunsaturated omega‐3 fatty acids, brain atrophy, cognitive decline, and dementia risk. Alzheimer’s & Dementia, 17(3), 407–416. https://doi.org/10.1002/alz.12195
  19. Hjorth, E., Zhu, M., Toro, V. C., Vedin, I., Palmblad, J., Cederholm, T., Freund-Levi, Y., Faxen-Irving, G., Wahlund, L.-O., Basun, H., Eriksdotter, M., & Schultzberg, M. (2013). Omega-3 Fatty Acids Enhance Phagocytosis of Alzheimer’s Disease-Related Amyloid-β42 by Human Microglia and Decrease Inflammatory Markers. Journal of Alzheimer’s Disease, 35(4), 697–713. https://doi.org/10.3233/jad-130131
  20. Dyall, S. C., Malau, I. A., & Su, K.-P. (2024). Omega-3 polyunsaturated fatty acids in depression: insights from recent clinical trials. Current Opinion in Clinical Nutrition & Metabolic Care. https://doi.org/10.1097/mco.0000000000001077
  21. Mischoulon, D., Dunlop, B. W., Kinkead, B., Schettler, P. J., Lamon-Fava, S., Rakofsky, J. J., Nierenberg, A. A., Clain, A. J., Mletzko Crowe, T., Wong, A., Felger, J. C., Sangermano, L., Ziegler, T. R., Cusin, C., Fisher, L. B., Fava, M., & Rapaport, M. H. (2022). Omega-3 Fatty Acids for Major Depressive Disorder With High Inflammation: A Randomized Dose-Finding Clinical Trial. The Journal of Clinical Psychiatry, 83(5), 21m14074. https://doi.org/10.4088/JCP.21m14074
  22. EPA+DHA Daily Intake REcommendations 500 mg. (n.d.). Retrieved May 3, 2025, from https://goedomega3.com/storage/app/media/GOED+Intake+Recommendations.pdf‌
  23. May be reproduced for educational purposes ©2007. (n.d.). https://www.childrenshospital.org/sites/default/files/media_migration/dddd785f-8c6b-4bdd-885e-85008e0454a8.pdf
  24. Jones, M. W., Brett, K., Han, N., Cooper, J. S., & Wyatt, H. A. (2024, January 31). Hyperbaric Physics. Nih.gov; StatPearls Publishing. https://www.ncbi.nlm.nih.gov/sites/books/NBK448104/
  25. Xu, Y., Wang, Q., Qu, Z., Yang, J., Zhang, X., & Zhao, Y. (2019). Protective Effect of Hyperbaric Oxygen Therapy on Cognitive Function in Patients with Vascular Dementia. Cell Transplantation, 28(8), 1071–1075. https://doi.org/10.1177/0963689719853540
  26. Tu, P., Halili, X., Zhang, S., Yang, J., & Xiao, Y. (2025). The effectiveness of hyperbaric oxygen therapy in children and adolescents and with autism spectrum disorders: A systematic review and meta-analysis. Progress in Neuro-Psychopharmacology and Biological Psychiatry, 111257–111257. https://doi.org/10.1016/j.pnpbp.2025.111257
  27. Crawford, C., Teo, L., Yang, E., Isbister, C., & Berry, K. (2017). Is Hyperbaric Oxygen Therapy Effective for Traumatic Brain Injury? A Rapid Evidence Assessment of the Literature and Recommendations for the Field. Journal of Head Trauma Rehabilitation, 32(3), E27–E37. https://doi.org/10.1097/htr.0000000000000256
  28. Vadas, D., Kalichman, L., Hadanny, A., & Efrati, S. (2017). Hyperbaric Oxygen Environment Can Enhance Brain Activity and Multitasking Performance. Frontiers in Integrative Neuroscience, 11. https://doi.org/10.3389/fnint.2017.00025‌
  29. Hsu, H.-T., Yang, Y.-L., Chang, W.-H., Fang, W.-Y., Huang, S.-H., Chou, S.-H., & Lo, Y.-C. (2022). Hyperbaric Oxygen Therapy Improves Parkinson’s Disease by Promoting Mitochondrial Biogenesis via the SIRT-1/PGC-1α Pathway. Biomolecules, 12(5), 661. https://doi.org/10.3390/biom12050661
  30. Gottfried, I., Schottlender, N., & Ashery, U. (2021). Hyperbaric Oxygen Treatment—From Mechanisms to Cognitive Improvement. Biomolecules, 11(10), 1520. https://doi.org/10.3390/biom11101520